< Bognar lķnur

rétt eša rangsęlis...

 

mona-lisaCost

Ęrgildi
Scarcity

Kirkjužing

Įsetningur
Virtuous circle

Förgunarbętur

Aflamarksķgildi
Path Dependence

Veršskeršingargjald

Vetrarfóšrašar kindur

Comparative Advantage
Production Possibility Frontier

Discounting of Investment Returns
Virtuous Circles in Economic Growth Opportunity Cost

Influence of money on interest
Principle of Microeconomics

Medium of Real Exchange

Sóknarstżring fiskveiša
Equimarginal Principle

Saušfjįrgreišslumark

Real Fish Stereotype
Marginal Analysis

Game Equilibria

Aflamarkskvóti

Veršlagsnefnd

Fiscal Policy

Sóknarbönd

Ašilaskipti

Skilaverš
Oligopoly
Revenue

Bśmark

Lögbżli

Kśgildi

Ęrgildi
Benefits
Elasticity

Aflamark

Kvótažing
Permanence

Bśskaparlok

Óveiddur afli

Aflamarksžrot

Fóšrašir fiskar

Įsetningskrafa

Lambsķgildi fjįr

Marginal Marine

Framsalsheimild

Principle of Lamb

Birgšastaša kjöts

Beingreišslumark

Veršjöfnunargjald

Real Fish Exchange
Cobweb Adjustment

Innlausn žorskķgildis

Tólf mįnaša sölutķmabil

Veršlagsstofa skiptaveršs

Dichotomy The Entry Principle

Tólf mįnaša framleišslutķmabil
Value Added and Double Counting
Marginal Efficiency of Investment
Real Values and Index Numbers

Framleišslurįš landbśnašarins
Competition vs. Monopoly

Skżr og lifandi markmiš
Real Money Balances

Diminishing Returns

Greišslumarksskrį

Fiduciary Principle

Veršmišlunargjald

Sóknardaganżting
Surprise Principle

Returns to Scale
Monetary Policy

Śflutningskvöš

Krókaaflamark

Kvótažingfesti

Sóknarheimild

Śflutningsžörf

Return of Bull

Heimaslįtrun

Kśgildisķgildi

Game of Fish

Greišslumark

Innleggsdagur

Fiskķgildi lambs

Žorskķgildiskvóti

Fimmmannanefnd

Foršagęsluskżrsla
Coordination Failure

Aflahlutdeildarfęrsla
Measurement Principles

Lķnuķvilnun utan aflamarks

Įrangursstjórnunarsamningur
Income-consumption relationship

Framkvęmdanefnd bśvörusamninga
Externality Principle Market Equilibrium

Hįmarksafrakstur įbyrgrar nżtingar aušlinda
Measurement of Inequality Policy ineffectiveness
Income-Expenditure Equilibrium Rational Expectations

 

 

 

We Can Do It! - Rosie the RiveterHugmyndin aš sóknarstżringu fiskveiša er svo rökręn aš undarlegt mį heita aš ekki sé beitt vķšar ķ stjórnsżslu, ekki bara hér eša ķ Fęreyjum heldur śt um allan heim. Sé formślunni beitt į aksturs-stżringu leigubķla og hópferšabķla viršist hśn ganga męta vel upp. Žessi drög mišast ašallega viš höfušborgarsvęšiš og grennd:

 

Bķlaflotanum fyrst skipt upp ķ įkvešna flokka: Innanbęjarbķla (4ra faržega), millibęjabķla (5-9 faržega) og hópferšabķla (10 faržega og upp śr). Žessum flokkum sķšan aftur skipt nišur ķ stęršarflokka męlt ķ nettóžyngd og vélastęrš. Hver stęršarflokkur af žessum žremur bķlaflokkum fęr sķšan įkvešinn fjölda akstursdaga. Žeim skipt jafnt į milli allra bķla ķ hverjum flokki. Fjöldi bķla ķ hverjum flokki takmarkašur meš įkvešnum fjölda stöšvarleyfa.

 

Skipting fjölda akstursdaga myndi vera įkvešin śt frį akstursdagbókum į įrabilinu 2001-2003. Reyna svo aš leggja mat į hve stórum hluta af hverjum faržegamarkhópi hefši aš mešaltali veriš ekiš af hverjum bķl ķ įkvešnum flokki. Einnig skoša gögn sem sżna hvernig heildarakstur ķ hverri markhópstegund hefur dreifst į hina żmsu bķlaflokka. Nota svo allt til aš įkveša hve marga akstursdaga hver bķlaflokkur skyldi fį. Til višbótar myndum viš skipta lögsögu höfušborgarsvęšis og grenndar ķ innra (Rvk, Kóp, Hafnarfj... etc) og ytra akstursdaga-svęši (Akranes, Hveragerši, Keflavķk... etc.). Einn akstursdagur veitir žį rétt til aš stunda akstur ķ einn sólarhring į innra akstursdaga-svęši. Hverjum akstursdegi į innra svęši mętti skipta fyrir žrjį akstursdaga į ytra svęši.

 

Margar ašrar svęšaskiptingar mętti taka upp. Millibęjarbķlum yfir 2ja tonna stęrš ašeins leyfšur akstur til Keflavķkur (sem sagt bara hópferšabķlar upp į Skaga, til Hverag... etc.). Innan Stór-Reykjavķkur svęšis gętu einungis innanbęjarbķlar ekiš og millibęjabķlar aš 7 farž. stęrš. Hópferšabķlar fengju ašeins aš taka faržega aš 12 mķlna mörkum męlt frį Kringlu. Eina undantekningin vęri aš 14 hópferšabķlar (aš 8 tonnum meš vélar undir 350 hestöflum) fengju aš vera fyrir innan 12 mķlna mörkin ķ fjóra mįnuši į įri (Sight-Seeing). Fyrir utan 12 mķlna mörkin vęri stórum svęšum lokaš fyrir millibęjarbķlum, annaš hvort allt įriš eša stóran hluta įrsins. Helstu akstursleišum Strętó innan lögsögunnar lokaš öllum leigubķlum utan hįannatķma. Akstur meš žorskhausa vęri bannašur nema innan gömlu 3ja mķlna lögsögunnar męlt frį gömlu hafnarvoginni viš Ęgisgötu (Tomma-borgurum nżju) og žį einungis meš herta hausa. Allur akstur meš gellur bannašur nema śti į Granda, frį Ellingsen śt ķ Örfirisey. Stjórnvöld gętu og lokaš svęšum tķmabundiš vegna strętisvagna og einkabķlaumferšar į 17. jśnķ og menningarnótt lķkt og gert er į flugdeginum ķ Kulusuk. Hrašlestir yršu ekki leyfšar ķ lögsögu hópferšabķla og yršu aš treysta į Sķberķuleiš Blöndals eša jaršgöng til Akureyrar.

 

En sem sagt bara drög. Fjölmargt fleira kemur ķ hugann - śthlutun verslunarhśsnęšis, śthlutun leiguķbśša ķ félagslega, įbśš rķkisjarša, afnot bekkja į Hlemmi, skólasóknarstżring, sóknarstżring vöruflutninga ... svo og aušvitaš kvótinn ķ heild sinni, žó nś vęri!

 

 

 

Žó nś vęri aš żmsir hafi ekki lįtiš blindast af sólinni og einblķnt į hinar jįkvęšu hlišar sóknardagaśthlutunar Fęreyinga, į sinn hįtt lķkt og lénshollir hér į landi hafa einblķnt į jįkvęša žętti 1984-kerfisins - sem byggist į aflamarksśthlutun aš langmestu leyti. Žó svo nś vęri aš skömmtunarkerfi fęlu ekki ķ sér einhverja jįkvęša eiginleika!

Sóknardagakerfiš hvetur ekki til brottkasts en stušlar aš afar lélegri nżtingu framleišslutękjanna - bįtanna, skipanna, fiskverkunarhśsana - og žvķ fremur sem śthlutašir sóknardagar eru fęrri į įri, allt nišur ķ 20 daga į įri lķkt og var og hét ķ hinni litlu sóknardagadeild ķslenska kerfisins. Žessu er žveröfugt fariš meš aflamarkskerfiš - žaš hefur hvatt stórlega til brottkasts smįfisks og vķštękrar slįtrunar į bestu mjólkurkśnum - enda er aflamarki eingöngu śthlutaš eftir óveiddu magni ķ sjó en ekki eftir veršmętasamsetningu landašs afla - į hinn bóginn nżtir aflamarkskerfiš vel framleišslutękin.

Kommśnistar žjóšnżttu aušlindir og framleišslutęki meš žeim rökum aš eigendur žeirra ęttu ekkert tilkall til eignanna, žvķ žeir hefšu ekki unniš til žeirra, žó ķ fjölmörgum tilfellum vęru "rökin" einungis byggš į trśarjįtningu įn tillits til hefšbundins eignaréttar eša žess višhorfs aš eignarhald geti tįknaš rétt til umsjónar og stżringar fjįr - fasteigna, tękja, aušlinda - įn žess aš ķ žvķ felist réttur til aš fara meš eignir aš vild, alls įn tillits til samfélagsins. Žeir eignamenn sem į hinn bóginn höfšu fariš hvaš verst meš fé og eignir - og meš mannfólk og išulega bundiš žaš įtthagafjötrum - žeir köllušu ósköpin yfir alla.

Bręšralagiš į bak viš 1984-kerfiš į fór į sinn hįtt lķkt aš. Žaš tók ekkert tillit til hefšbundins eignarréttar. Meš meirihluta Alžingis į bak viš sig taldi bręšralagiš sig hafa rétt til aš fara meš eignir žjóšarinnar aš vild, alls įn tillits til žorra samfélagsins. Žjóšin var svipt žśsaldargömlum rétti til aš nżta eign sķna, fiskimišin, en allur rétturinn skammtašur žeim ķslenskum bįtum og skipum (lķkt og vęru lögašilar!) sem fiskaš höfšu hér viš land į einhverjum allra sķšustu misserunum fyrir réttindasviptinguna. Hafa skömmtunarmišar kerfisins - fiskķgildin - sķšan gengiš kaupum og sölum dżrum dómum undanfarin tuttugu įr, lķkt og lķta beri į sem séreign śtvegsgęšinga, engu lķkara en eiganda alls fiskjarins, sem allt kerfiš snżst um, sé hvergi aš finna.

Svipašur hįttur var hafšur į ķ Fęreyjum - nema aš ķ staš réttar til veiša į aflamagni var réttur til veišidaga stżfšur śr hnefa til handa žarlendum śtvöldum. Ķ bįšum rķkjunum var ašferšin ósköp svipuš og viš eignaupptöku ķ hinum żmsu rķkjum kommśnista - aš einfaldlega var fariš kringum lögin. Žar voru eignamenn sjaldnast beinlķnis afskrįšir fyrir eignum sķnum heldur voru knśšir til aš leggja upp laupana meš alls kyns lögum og ólögum sem voru einkafyrirtękjum mjög ķ óvil en rķkisfyrirtękjum og samvinnufélögum ķ vil. Munurinn er sį einn aš nś į tķmum er öfugt aš fariš - aš almenningseign er fęrš einstaklingum ķ hendur, og aš sjįlfsögšu bótalaust.

Handhöfum kvótaréttar er žvķ mikiš ķ mun aš svo sé skipaš ķ ęšstu stöšur dómstóla aš til žess arna veljist dómarar virkilega žeim aš skapi, vogi sér einhver aš hrófla viš kerfinu. Austantjalds réši skipan dómstóla ekki sķst śrslitum um vöxt og višgang lagaleppašra kerfa. Slķkt hiš sama žį skipti sköpum fógetaskipan į fornari tķš žegar almenningum var śthlutaš til ašals - ķ orši kvešnu aš launum fyrir varnir léna en į borši fyrir lęvi blandna konungshollustu fyrst og fremst, og žar į ofan gengu gjarnan hrossakaupin kóngsa og rķkja į milli, lķkt og almenningur vęri ekki til.

Žjóširnar eiga žó enn möguleika į aš brjóta nišur hiš nżja lénsskipulag og setja lög er tękju miš af mannréttindum en ekki ašalsréttindum. Žaš er svo vel gerlegt aš nżta aušlindir aš sišašra manna hętti, hvort sem er į landi eša sjó - vilji er allt sem žarf. Allir sem svo kjósa, nżlišar sem ašrir, eiga aš geta bśiš jafnt sem verslaš jafnt sem fiskaš fyrir ešlilegt endurgjald af afnotum eigna, eftir žvķ sem kaupin gerast į eyrinni, en ekki fyrir laga-handafli, og žį aš sjįlfsögšu aš endurgjaldiš renni til réttborinna eigenda afnotaréttarins - en ekki til einhvers herragaršsrķkis sjįlfskipašra ašalsmanna ķ žjóšrķkinu.

 

 

 

Veišigjald į alla fiskistofna vęri mjög einfalt ķ śtfęrslu og myndi leysa fiskveišistjórnun śr višjum skriffinnsku - og ekki sķst sjįlfan sjįvarśtveginn. Handhafar 1984-kvótaréttarins myndu fį 9 įra ašlögunartķma ķ formi afslįttar, en nż lög tękju ekki gildi fyrr en aš žremur įrum lišnum frį samžykkt žeirra. Ašlögunartķmi vęri žvķ ķ raun 12 įr. Eigendur kvótaréttar fengju žvķ yfrinn tķma til aš afskrifa "réttinn".

Lögin fęlu ķ sér skyldu til aš selja allan fisk į opnum markaši frį žeim tķma er lögin tękju gildi, sem sagt aš žremur įrum lišnum frį samžykkt žeirra. - Athuga ber aš einungis lķtill hluti fiskjar fęri inn į markašsgólf, a.m.k. stęrri farmar vęru aš öllu jöfnu seldir ķ hafi eša ķ höfn gegnum tölvukerfi markašanna, svo sem tķškast hefur lengi um fiskmarkašssölur į margvķslegan mįta.

Meš gildistöku laganna yrši öllum frjįlst aš veiša, aš uppfylltum venjulegum skilyršum um bśnaš og įstand fiskiskipa og aš sjįlfsögšu aš tilliti teknu til reglna um veišisvęši og veišarfęri. En veišigjald vęri lagt į allan afla er kęmi į land, burtséš frį stęrš bįta og skipa, burtséš frį veišarfęrum - slķk tęknileg mįl vęru ašskilin frį hinum višskiptalegu - en kvótaréttarhafar fengju 90% afslįtt į fyrsta įri eftir gildistöku laga, 80% į öšru, 70% į žrišja įri og žannig koll af kolli žar til afslįtturinn yrši felldur nišur, yrši sem sagt 10% į nķunda įri frį gildistöku, aš hann svo félli alveg nišur (žį sem sé aš alls 12 įrum lišnum frį samžykkt laga).

Veišigjald tęki miš af framboši og eftirspurn į hverjum tķma, lķkt og gengi veršbréfa į sinn hįtt sveiflast eša leiga fyrir afnot eigna af margvķslegu tagi. Gjaldiš vęri reiknaš sem breytilegt hlutfall af öllum sölum, mishįtt eftir fisktegundum og fiskstęršum. Gjald fiskmarkašanna, sölulaun og umžóttunargjald, yfirleitt fįein prósent, vęri alls óhįš veišigjaldinu - gjöldin vęru einungis reiknuš į sama tķma sem tveir frįdrįttarlišir frį samžykktu kauptilboši fiskkaupenda, ķ staš fiskmarkašsgjaldsins eins nś.

Framboš af hverri fisktegund réšist af mati fiskifręšinga og įkvöršun fiskveišistjórnunarinnar į hverjum tķma. Eftirspurn réšist af įhuga śtvegsmanna į aš veiša hinar żmsu fisktegundir (og żmsu stęršir) į hverjum tķma. Hvort mišaš vęri viš daggengi eša vikugengi veišigjalds eša nįkvęmlega hvaša hįttur vęri hafšur į, vęri einungis tęknileg spurning um śtfęrslu ķ framkvęmd.

Įsókn ķ fisk vęri meš öšrum oršum stżrt meš veišigjaldi, breytilegu frį degi til dags eša viku til viku (eša hver sem śtfęrslan nįkvęmlega vęri). Gjaldiš vęri žį žvķ lęgra sem tegund vęri vannżttari en žvķ hęrra sem įsókn vęri meiri. Gjaldiš gęti žvķ sveiflast frį žvķ aš vera jafnvel minna en ekkert upp ķ talsvert - allt eftir framboši (įkvöršun fiskveišistjórnar) og eftirspurn (įsókn śtvegsmanna). Reiknilķkan žessu til grundvallar vęri į margan hįtt hlišstętt reiknilķkönum veršbréfastofa og veršbréfamarkaša og myndi meš tķmanum vera žróaš ķ samręmi viš gefna reynslu.

Dręm veiši myndi almennt hafa įhrif til lękkunar veišigjalds, jafnvel svo aš žaš félli alveg nišur um tķma, en mikil tķmabundin veiši - t.d. svo aš fiskveišikśrva stefndi ķ veiši umfram įętlun eša yfir mešallag višmišunarkśrvu - myndi hafa įhrif til hękkunar gjalds. Į sama hįtt myndi gjald vera breytilegt eftir stęršum - óęskileg sókn t.d. ķ smįžorsk myndi valda hękkun veišigjalds af smįžorski, og į lķkan hįtt vęri sókn stżrt ķ stóran fisk meš mishįu eša mislįgu gjaldi, allt eftir mati fiskifręšinga og fiskveišistjórnunarinnar į hverjum tķma. Aflabresti sökum vandfundinna stofna, lķkt og nś išulega hendir į lošnuvertķš, kynni aš vera svaraš meš negatķvu veišigjaldi um tķma, ž.e.a.s seljendur (śtvegsmenn og sjómenn) fengju greidda hvetjandi markašs-uppbót ķ staš veišigjalds-įlags, aš žvķ tilskyldu aušvitaš aš įstand fiskistofns vęri almennt tališ gott en stofninn t.d. mjög dreifšur eša einhvers stašar tżndur ķ hafinu (og sjómenn gętu žį gantast sķn ķ milli meš uppbótina sem fundarlaun).

Langstęrsti hluti skulda sjįvarśtvegsfyrirtękjanna er kominn til vegna kaupa į kvótarétti, enda hefur nś stęrsti hluti śthlutašs kvótaréttar 1984 veriš seldur öšrum en upphaflega fengu. Ašlögunartķmi handhafa réttarins vęri žvķ vitaskuld ętlašur til aš koma į móti śtgjöldum vegna kaupanna, aš handhöfum gęfist yfriš fęri į aš afskrifa veršmęti réttarins ķ sķnum bókum.

Śtvegurinn myndi aldrei greiša meira fyrir afnot aušlindar en ešlilegt žol śtvegsins leyfir, og hefur śtvegurinn žó afboriš aš greiša vexti og afskriftir af margföldum kvótakaupum į sķšastlišnum 20 įrum. Į ašlögunartķmanum vęru žaš fyrst og fremst bankarnir sem misstu spón śr aski sķnum og yršu aš leita į önnur miš, en vaxtagreišslurnar gengju žį til réttborins eiganda alls fiskikvóta - til žjóšarinnar - lķkt og leigjendur hśsnęšis, bķla, reišhjóla, verkfęra, bśfjįr komast ekki hjį aš greiša ešlilegt endurgjald fyrir afnot eignar, og sem yfirleitt er metiš samkvęmt lögmįli frambošs og eftirspurnar - NB! metiš af eigendum en annars aldrei af bönkum nema um sé aš ręša hreina śtleigu bankafjįr! Breytir žį engu hvort leiga er kölluš leiga - eša kölluš vextir og afskriftir af fjįrmagni. Į hinn bóginn, svo lengi sem fiskistofnum er višhaldiš og sjómenn og śtvegsmenn ganga sómasamlega um aušlindina, žį mun veišigjald aldrei nema meiru en sem nemur ešlilegum vöxtum stofnfjįr - m.ö.o. ķ samręmi viš hag śtvegsins į hverjum tķma. M.ö.o. afskriftir reiknušust tępast - svo lengi sem stofnum er višhaldiš.

Hinir jįkvęšu žęttir 1984-kerfisins eru óumdeilanlegir. En neikvęšasti žįtturinn - eignaupptakan mikla - mun fylgja žvķ eins og draugur svo lengi sem kerfiš lafir, svo lengi sem vofan lifir meš žjóšinni, svo lengi sem žjóšin fęr ekki réttmętt endurgjald - ešlilega reiknaša vexti - af 500 milljarša stofnfjįrinneign sinni ķ fiskibankanum (gróft reiknaš į smįsölugengi dagsins ķ dag).

Eša žvķ skyldi stóri bróšir fį aš taka sér gull ķ Žjóšbankanum įn žess aš greiša réttbornum eigendum fyrir žaš?

Af žvķ žar liggur gulliš?

 

______________________

ekki beinlķnis...

beygt og bogiš...

rétt eša rangsęlis...

milli lķnanna...

 

© vor 2004

Įrni B. Helgason

 

prenta skjal

Rómanza: heim į kvist